- niuginti
- niùginti, -ina, -ino tr. 1. judinti, krutinti: Vyrai akmenį niùgina Ds. Neniùgink lentos, da iškris Trgn. Tol niùgino kiauliotė kašiką, kol apvertė Trgn. ║ refl. judėti, krutėti: Jis mąstė, nerimo, niuginosi lovoje, ir jo neėmė miegas sp. Pažindytą vaiką palik ramybėj, kiteip pradės niùgintis, neužmigs Ut. 2. raginti (ppr. baksnojant): Niùgink savo senį, kad namo eitų Ktk. Kad jų neniùgintum in darbą, nėr žinios, kada anys patys prisruoštų Trgn. Rambus baisiai: niuginsi, niuginsi, net ranką insopsta Sdk. Arklį niùginau i niùginau, tai led privažiavau Dkšt. 3. kelti, žadinti (ppr. judinant): Kam tu jį niùgini, temiegy! Trgn. Tėvai, eik niùgint piemenio, jau čėsas gint galvijai Ds. 4. judinantis kasyti: Ana utėlių užgraužta: tik niùgina ir niùgina pečius Švnč. | refl.: Kogi čia niùginies kai blusų apipultas! Trgn. Niùginas, lyg utėlių apstotas Vj. 5. refl. kamuotis, tampytis: Niùginsies niùginsies miškan nuvažiavęs ir nieko nepadarai Kkl. \ niuginti; išniuginti; paniuginti; priniuginti; suniuginti; užniuginti
Dictionary of the Lithuanian Language.